100 g šokolado (ledams),
300 ml grietinėlės (ledams),
3 šaukštų cukraus (ledams),
120 ml pieno (ledams),
2 kiaušinių (biskvitui),
80 g miltų (biskvitui),
80 g cukraus (biskvitui),
1 šaukštelio kepimo miltelių (biskvitui).
Gaminimas
Pirmiausia patikrinkite, ar numatyta torto forma tikrai tilps į šaldiklį. Jei ne, pasirinkite tinkamo dydžio plastikinę dėžutę. Torto formą galima bus uždegti aliuminio folija.
Maišydami dubenėlyje kaitinkite pieną, cukrų ir šokoladą, kol išgausite vientisą masę. Atšaldykite ją.
Gerai išplakite grietinėlę ir sujunkite abi mases, maišydami iš apačios į viršų. Padėkite į šaldymo kamerą.
Biskvitą galite iškepti ir pagal savo mėgstamą receptą. Jei savo recepto neturite, siūlome paprastą variantą. Kiaušinius išplakite su cukrumi. Visą laiką plakdami įmaišykite 2 šaukštus virinto atvėsusio vandens ir įmaišykite miltus su kepimo milteliais.
Tešlą supilkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos, šaukštu išlyginkite paviršių, kad paplotis būtų vienodo storio. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 7–10 minučių.
Dar kartą biskvitą palaistykite sirupu arba virintu vandeniu atskiestu džemu. Suvilgyti biskvitą būtina, kitaip jis liks pernelyg sausas. Leiskite atvėsti.
Torto formą išklokite maistine plėvele. Išdėkite iš biskvito išpjautą atitinkamos formos lakštą. Uždėkite pusę ledų. Ledai dar gali būti galutinai nesustingę.
Uždėkite antrą biskvito sluoksnį ir likusius ledus. Įdėkite į šaldymo kamerą porai valandų.
Tortas gali būti papuoštas šokolado drožlėmis, braškėmis ar kitais vaisias. Pasitelkite savo fantaziją!
Ledų tortas
Reikės:
Alfa.lt
Psichologai dažnai girdi tokį klausimą ir laiko jį vienu populiariausių. Pabandykime išsiaiškinti ir įsigilinti į vyrų psichologų požiūrį bei patarimus, kad galėtume pačios pasirinkti vienareikšmį atsakymą: taip arba ne.
Populiariausia tokio klausimo priežastis – neištikimybė. Kodėl taip atsitinka? Gamtoje visiems stipriosios lyties atstovams nelengva. Renkasi juk patelė! Patį stipriausią, sveikiausią, sugebantį perduoti palikuonims „aukščiausios kokybės“ genus. Patelė rengia apžiūras, atlieka griežtą atranką... O vargšas patinėlis iš visų jėgų stengiasi jai įrodyti, kad jis – būtent tai, ko reikia!Mūsų vyrų pasąmonė išsaugojo šią tūkstantmečių baimę nebūti išrinktam ir prarasti šansą į palikuonis. Štai jie ir kovoja ragais kaip elniai, burkuoja kaip tetervinai ir išleidžia uodegas kaip povai! Jų baimė ir instinktas stumia juos į neištikimybę. Vyras turėtų nurimti suradęs sau tikrą patelę. Ji varo jį iš proto, suteikia jaukumą, iškankina lovoje, kaip galima jai būti neištikimam? Galima – iš inercijos, juk jis įpratęs imti viską , ko jam reikia, tačiau dar neišmoko atiduoti jai visko.
Bręsdamas vyras įgauna didelį gyvenimo tempo pagreitį kaip ultragarsinis naikintuvas, o stabdymo kelias jo ilgas. Neįmanoma sustoti iškart. Tai nereiškia, kad vyrams reikia atleisti, gailėtis šių vargšų tėvelių, juk viskas – tik instinktas.Reikia tik pamatyti, kaip graudžiai nusikaltęs vyras prašo žmonos atleidimo! Moterį graužia nuoskauda, pyktis, troškimas įskaudinti jį, ji nesuprantate, kodėl jis išdavė.
Jeigu vyras jaučia tą patį, visai nesuvokdamas, kodėl tai pasielgė, patikėkite – kaltė jį graužiau iš vidaus ne mažiau nei moterį nuoskauda. Tik vyriškas skausmas kitoks – jis nesudega emocijų ugnyje kaip moterų. Jam skaudės ilgiau, o žaizdos gis lėčiau. Jeigu jis tikrai myli moterį – maldaus atleidimo prie jos kojų, pamiršęs savo vyrišką išdidumą. Moters protas sakys jai – ne, o širdis – taip. Viskas taip sudėtinga.
Moterį draskys klausimas: taip ar ne? Išdavė – reikia skirtis, kitas išduos – vėl skirtis, trečias vyras išduos –vėl teks skirkis. Taip per savo gyvenimą galima pakeisti dešimt vyrų. Juk visi žinome, kad žmonės nesikeičia, reiškia, išeitis viena – skirtis.
„Štai čia jūs klystate, mielos moterys!“, – sako psichologai. Žmonės keičiasi, bet tam reikia sukrėtimo. Psichika mus saugo nuo permainų, juk mes augome ir buvome auklėjami, susiformavome į tam tikrą asmenybės tipą, o jos pakeitimas – tai asmenybės suskaldymas, ir psichika mus gina nuo to. Bet ji nesugeba apsaugoti mūsų nuo kritiškų situacijų, tada padeda mums pasikeisti.
Metalas tampa tvirtesni po terminio apdorojimo. Grūdinant metalo struktūra visiškai pakinta. Tas pats ir su vyrais. Suteikite jiems galimybę išgyventi galingą sukrėtimą. Po grūdinimo jie pasikeičia. Vyro akys parodys struktūros pokyčius, juk jos nemeluoja. Tokiu atveju antrąjį šansą suteikti reikia, ir jis bus geriausias sprendimas moters gyvenime. Vyras sužinos jos vertę ir bijos prarasti iki gyvenimo pabaigos.
Jeigu moteris nesugebėjo „apdoroti“ vyro ir jis nebuvo užgrūdintas, o tik sušilo ir pašnypštė, panardintas į šaltą vandenį, tai antrojo šanso suteikti neverta. Nes jis pavirs dvidešimtuoju. Svarbiausia, ką moteris turi suprasti – šansas tik antras, ir viskas.. Net nebandykite grūdinti to paties metalo du kartus, tai visiškai beprasmiška, neišmintinga ir neekonomiška – kaštai tik augs, o gaminys vis prastės.
Kitas atvejis, kai vyras muša moterį žaidžia azartinius žaidimus, įniko į narkotikus, yra baisus žmogus ar tiesiog patologinis nevykėlis, kuris tempia žmoną į dugną. Psichologai niekaip nesupranta, kodėl moteriai duoti antrą šansą tokiam pagarbos nevertam „žmogėnui“ kur kas lengviau nei atleisti už neištikimybę.
Moterys taip mėgsta gailėtis. Jei vyras sugeba sukelti joms gailesti., tai jos atleis jam už smurtą, pačios sugalvos pateisinimą, kodėl jis taip padarė, kodėl pakėlė ranką. Atleis jam iki kito karto. Dažniausiai tokiam vyrui nieko nereikia daryti – paprastai jis net neprašo antrojo šanso, moteris pati išteisins jį, net nepranešdama jam apie tai.Tiesa, visos draugės apie tai žinos, tėvai ir bendradarbiai. Ji papasakos visiems, išskyrus jį patį ir kankinsis pusę gyvenimo. Tokios tos moterys! Dekabristų žmonos. Deja, šie vyrai – ne dekabristai, jie neverti jų aukojimosi, todėl neverta kurti sau privataus pragaro.
Jeigu jus sulaiko gailestis – išeikite. Jis net ne iš karto supras, kad jūs jį palikote. Žinoma, ir vyras iš nevykėlių kategorijos gali ateiti ir prašyti moters suteikti antrą šansą – galimybę kurti antrąją „Privataus pragaro“ seriją. „Jokiu būdu nesuteikite tokiam vyrui dar vieno šanso!. Vykite šalin bet kokias mintis apie grįžimo galimybę. Jūsų atsakymas tegali būti vienas – ne!“ – pataria psichologai.Šios kategorijos vyrai niekada nepasikeičia – jie eina prašyti antrojo šanso, kad susigrąžintų sau buvusį komfortą. Moteris tokiam vyrui nesvarbi, jam svarbu, kad ji tarnautų toliau, kad jį aprūpintų. Paprastai toks vyras nemyli moters, tik ja naudojasi. Jam ji – tarnaitė, pajamos, padavėja, virėja, skalbėja ir cheminio valymo specialistė viename asmenyje. Jam nusispjauti į moterį, todėl moteriai patartina taip pat nusispjauti, bet ne į jį – tokie vyrai būna labai kerštingi!
Piniginė, užuodusi artėjantį pasilinksminimą, pradeda gailiai dejuoti, tačiau sielą vis tiek traukia linksmybės.Nekalbant apie tas situacijas, kai iš tikrųjų švęsti nelabai norisi, tačiau aplinkybės ar draugai priverčia rengti puotą.
Pavyzdžiui, ne itin pageidaujama gimimo diena (visi mes linkę į depresijas tema „O metai vis bėga“), Švęsti nesiruošiame, apie ką sąžiningai įspėjame artimuosius ir draugus. Jie, ne mažiaus sąžiningai palinkčioja galvas, bet mes iš anksto žinome – nepaklausys. Vis tiek ateis ir pasveikins. Ir ačiū jiems už tai...Pabandysime duoti keletą patarimų, padėsiančių sutaupyti lėšų organizuojant vakarėlį, kuris šiuo metu jums nelabai pagal kišenę.
GamtaTai nėra originaliausias, bet tikrai geras variantas. Jeigu jūsų šventė turi vykti šiltu metų laiku, tai pirmyn – šašlykai, linksmi žaidimai ir pan. Paprastai tai būna variantas be pralaimėjimų. Jei palyginsite šventimo restorane ir gamtoje sąnaudas, tai galima drąsiais teigti, kad šventė gryname ore jums kainuos gerokai pigiau.
Beje, net ir žiemą galima leisti sau tokį „išsišokimą“. Pavyzdžiui, pasiimti karšto vyno, kokių nors ne itin ištaigingų užkandėlių ir surengti kolektyvinį paslidinėjimą, pasivažinėjimą rogėmis ar kitus sniego žaidimus. Žinoma, tokį šventimą teks priskirti prie labai išskirtinių, tačiau įvairovės ir atrakcijų mėgėjams bus pats tas.
Namų sąlygomis
Jei nusprendėte organizuoti renginį namų sąlygomis, siūlome įsidėmėti paprastas ekonomijos taisykles.
Įpratinkite savo draugus prie švediško stalo. Jiems bus lengviau išsirinkti patiekalus, o šventė vyks kur kas dinamiškiau. Atvirai sakant, laikas keisti senas tradicijas, kurios pripratino mus prie sistemingo pilvo kimšimo už stalo ir apskritai prie pernelyg ilgo laiko leidimo prie to paties stalo. Tai iš principo neteisinga. Persivalgymas kenkia sveikatai, o trijų valandų sėdėjimas prie stalo – bendravimui.Švediškas stalas leidžia žmonėms saikingai pasisotinti ir nukreipti dėmesį į bendravimą su kitais renginio dalyviais.
Tačiau švediškas stalas nėra „alkanos“ puotos sinonimas. Svečių neturi varginti gurgiantys pilvai, todėl apskaičiuokite maisto kiekį taip, kad visi tikrai liktų sotūs (ypač atkreipkite dėmesį į vyrų skaičių – jie paprastai valgo daugiau už moteris).Kitas naudingas dalykas: patiekalai gali būti visai paprasti. Svarbiausia sugebėti juos gražiai pateikti, kad priėję prie vaišių stalo svečiai iš pradžių ilgai gėrėtųsi jūsų kūryba, tik paskui imtų ragauti viliojančius kąsnelius.
Meniu
Rekomenduojame padaryti daug įvairiausių sumuštinukų (didžiausias jų privalumas tas, kad juos galima daryti iš bet kokių produktų), taip pat kelių rūšių salotų.
SumuštiniaiKad būtų skaniau, iš anksto pakepinkite duonelę su aliejumi, įtrinkite česnaku (dėl kvapo nesijaudinkite). Tepkite tarkuotu fermentiniu sūriu, sumaišytu su trupučiu majonezo, puoškite pomidoro gabalėliais, menkių kepenėles, sumaišytas su kiaušinio baltymu, tryniu ar visu kiaušiniu, šprotų paštetu su citrinos gabalėliai arba apdėkite banaliais dešros griežinėliais su raugintu agurku. Arba paprasčiausiai ant plonai sviestu patepto duonos kąsnelio uždėkite šviežio agurko gabalėlį (tarp kitko tai – vienas iš britų delikatesų).Bus išmintinga supjaustyti sumuštiniams skirtas duonos riekes kuo mažesniais gabalėliais – tuomet atrodys, kad jų yra daugiau, ir bendras vaizdas bus kur kas patrauklesnis.
Eksperimentuokite. Vieno kąsnio užkandėles galima daryti iš cukinijos, baklažano, pomidorų, kiaušinių. Kuo beprotiškesnis bus derinys, tuo entuziastingiau reaguos publika!
Salotos
Pagaminkite kelių rūšių salotas, bet per daug savęs nevarginkite. Smulkiai supjaustykite kopūstą, užpilkite alyvų aliejumi, įmaišykite prieskonių, susmulkintą svogūną ar obuolį. Sutarkuokite morką, sumaišykite su česnaku ir majonezu.Panašiai pasielkite su virtu burokėliu. Agurkai, pomidorai, saldžioji paprika puikiai dera vieni su kitu. Pridėkite dar porą salotų su žuvimi, krabų lazdelėmis ar vištiena, kurias mokate lengvai ir greitai pagaminti.
MėsaJei laikysimės mūsų ekonomijos programos, teks pasirinkti vištą arba jos sudedamąsias dalis: kulšeles, sparnelius, krūtinėlę.Nesudėtingas ir tikrai skanus patiekalas bus su svogūnais, pomidorais, česnako skiltelėmis, druska, pipirais ir prieskoninėmis žolėmis troškinti vištienos gabalėliai. Toks patiekalas išsitroškina per 30 – 40 minučių pats. Per tą laiką galima užsiimti kitais darbais, susijusiais su pasiruošimu vakarėliui.
Raudoni atspalviai
Šimtmečius raudona spalva siejama su aistra. Žmonės, kurie savo namams renkasi raudonos spalvos atspalvius, nuo šviesios obuolio iki tamsios pomidoro raudonos, pasižymi optimistišku, pašėlusiu charakteriu ir gyvena vedami aistros.
Mėlyni atspalviai
Mėlynos spalvos mėgėjai yra ramūs, kantrūs ir ryžtingi. Dangaus ir vandens spalva tinka žmonėms, kurie nori sukurti ramybe ir gaivumu dvelkiančius namus. Mėlyni atspalviai atspindi tylią ir uždarą žmogaus asmenybę.
Žali atspalviai
Žalia spalva yra gamtos spalva ir ją namams renkasi žmonės, kurie ieško harmonijos ir ramybės. Žalios spalvos atspalviai leidžia sukurti namus, kurie padeda atitrūkti nuo miestietiško gyvenimo ritmo, leidžia atsipalaiduoti ir mėgautis ramybe.
Geltoni atspalviai
Saulės ir šviesos spalvą mėgsta optimistiški, energingi ir gyvenimo džiaugsmu trykštantys žmonės. Geltonos spalvos atspalvių mėgėjai mėgsta nuotykius, vertina laisvę ir pasižymi intelektualumu.
Violetiniai atspalviai
Nuo švelnios levandų iki tamsios slyvų, violetinės spalvos atspalviai mėgiami dramatiškų, ryškių ir dėmesį mėgstančių asmenybių. Tradiciškai violetinė yra prabangos ir gero skonio spalva. Ją namams pasirenkantys žmonės pasižymi meniška siela ir noru stebinti aplinkinius.
Juodi atspalviai
Gero skonio ir seksualumo spalvą renkasi drąsūs ir iššūkius mėgstantys žmonės. Juoda interjero spalva rodo, kad namų šeimininkas mėgsta stebinti aplinkinius ir laužyti taisykles. Juodos spalvos mėgėjai yra uždaro charakterio, todėl juos gaubia paslaptis.
Balti atspalviai
Nusistovėjusi nuomonė, kad baltus atspalvius renkasi naivūs žmonės, tačiau iš tiesų balta spalva rodo intelektualią, jaunatvišką asmenybę, kuri vertina komfortą ir paprastumą. Baltos spalvos mėgėjai yra atviri ir vertina nuoširdumą.
Oranžiniai atspalviai
Oranžinės spalvos atspalviai atspingi energingą ir džiaugsmingą charakterį. Žmonės, kurie interjerui renkasi oranžinę spalvą, mėgsta dėmesį, turi daug draugų ir yra mėgstami aplinkinių. Šios spalvos mėgėjai visada yra dėmesio centre.
Auksiniai atspalviai
Ausinė spalva yra prabangos ir puošnumo spalva, kuri suteikia namams išskirtinumo ir šilumos pojūtį. Auksinius atspalvius renkasi žmonės, kurie vertina tradicijas, prabangą, eleganciją ir mėgsta klasikinį skonį.
Pilki atspalviai
Pilką spalvą namams renkasi žmonės, kurie ieško ramybės ir tylos. Šios spalvos mėgėjai vertina modernų dizainą, mėgsta minimalizmą ir paprastumą. Jie pasižymi ramiu ir uždaru charakteriu.
Rausvi atspalviai
Rausva spalva simbolizuoja aistrą ir susižavėjimą. Šią spalvą namų interjerui renkasi charizmatiški ir drąsūs žmonės, kurie vertina romantiką. Nusistovėjusi nuomonė, kad rausva - mergaitiška spalva, nėra teisinga, nes rausvi pasteliniai atspalviai madingi kuriant jaukius šeimos namus.
Kaštoniniai atspalviai
Brandžios, intelektualios ir stabilumą vertinančios asmenybės renkasi kaštoninius atspalvius. Kaštoninė spalva interjere atspindi nuoširdų ir patikimą šeimininko charakterį. Šios spalvos mėgėjai yra ryžtingi ir visada žino, ko nori. Jie vadovaujasi protu, o ne jausmais ir vertina natūralumą.
Rudi atspalviai Rudus atspalvius mėgsta užsispyrusios, stabilumą mėgstančios asmenybės. Rudą spalvą interjerui renkasi žmonės, kurie vertina šeimą ir draugus. Jie nemėgsta pokyčių ir vertina tradicijas.
Smėlio spalvos atspalviai
Smėlio atspalviai atspindi sudėtingą, užtikrintą asmenybę, kuri vertina natūralumą ir paprastumą. Šią spalvą namų interjerui renkasi žmonės, kurie vertina ramybę ir harmoniją. Citrininiai atspalviai Citrininė spalva rodo energingą ir gyvenimų besidžiaugiančią asmenybę. Gamtos ir saulės spalva suteiks namams šviesos ir harmonijos pojūtį, ji tiks energingai, bet harmoniją vertinančiai asmenybei, kuri mėgsta bendrauti ir turi daug draugų.
Žmonės, kuriems tenka keltis pagal žadintuvą, kurių darbo diena pernelyg intensyvi, praktiškai be pertraukų ir poilsio, būna linkę greičiau nutukti už tuos, kurie gali laisvai praleisti savo dieną.
Antsvorio priežastis yra nuolatinis karštligiškas skubėjimas ir socialinė įtampa. Kai dienos ritmas būna griežtai nustatomas pagal išorines aplinkybes, reglamentuojančias, kada reikia keltis, eiti į darbą, valgyti ir miegoti, sutrikdomas žmogaus biologinis laikrodis. Dėl to gali sustiprėti potraukis cigaretėms, kavai ar alkoholiui.
Kasdieninė įtampa, stresas, nepasitenkinimas dažnai kompensuojami gausiu valgymu.
Gaila, kad šiais laikais leisti sau gyventi pagal vidinį laikrodį gali tik nedaugelis žmonių.
Tad, kas yra toji intuicija? Pateikiame „Harvard Business Review“ rašytojo, Aldeno Hayashio straipsnį „Kada pasikliauti intuicija?“ (angl. „When to Trust Your Gut?“), kuris buvo publikuotas dar 2001-iais metais. Šis tekstas laikomas vienu svarbiausiu sprendimų priėmimo srityje.
Kaip intuicija išgelbėjo „Chrysler“ kompaniją?
Karštą 1988-ųjų metų savaitgalį, „Chrysler“ prezidentas Bobas Lutzas važinėjosi savo dviviečiu automobiliu „Cobra“. Jis bandė atsipalaiduoti ir pamiršti, ką kritikai sako apie jo kompaniją – jog ji valdoma prastai, technologiškai pasenusi ir konkurencinėje kovoje nusileidžia „General Motors“ ir „Ford“ bendrovėms.
Ironiška, tačiau Lutzas mėgavosi savo pasivažinėjimu. „Aš jaučiau kaltę. Štai, aš, „Chrysler“ prezidentas, vairuoju puikų automobilį, kurio variklį sukūrė „Ford“ kompanija“ (į šį automobilio modelį buvo integruotas „Ford V-8″ variklis).
Vis dar jausdamas kaltę jis galvojo, ar nederėtų pakeisti „Cobra“ variklio į tą, kuriuos gamina „Chrysler“. Bet greitai suprato, jog nėra jokių šansų – „Chrysler“ neturi tokio galingo variklio, o jo sukūrimas kainuotų didelius pinigus. „Chrysler“ tuo metu atsilikinėjo labai stipriai“, – prisimena savo žodžius Lutzas.
Greitai „Chrysler“ prezidento mintys ėmė patrakusiai bėgioti. „Ar „Chrysler“ nėra visai neseniai sukūrusi galingo variklio sunkvežimiams? Ar nebūtų galima jo panaudoti kuriant naują, patrauklų, brangų sportinį automobilį, kuris padarytų perversmą rinkoje, kaip kad padarė „Cobra“ septintajame dešimtmetyje?“
Kitą pirmadienį Bobas Lutzas ėmė veikti ir inicijavo būsimo sportinio automobilio dizaino sukūrimą. Pamatęs jį, pasitikėjimas savimi išaugo. Tačiau daugelis kompanijos viduje nesutiko su šia idėja. Buvo teigiama, kad 80 mln. dolerių galėtų būti panaudoti kur kas efektyviau pvz., sumokėjus dalį skolų ar modernizuojant gamybą.
Rinkodaros skyrius įspėjo, kad jokia JAV automobilių gamintoja dar nesuklestėjo pardavinėdama 50 tūkst. dol. kainuojančius automobilius. Tuo metu „Dogde“ automobiliai kainavo mažiau nei 20 tūkst. dol. Visų nuostabai, neturėdamas jokių rinkos tyrimų ir paramos, Bobas Lutzas uždegė projektui žalią šviesą.
Naujasis „Dodge Viper“ tapo didžiule sėkme. Jos sukūrimas pagerino „Chrysler“ reputaciją, pakėlė darbuotojų moralę (kurios taip trūko iki tol) ir apvertė grynųjų pinigų srautus aukštyn kojomis. „Viper“ buvo kaip tik tai, ko reikėjo. Bet kaip Lutzas tai numatė?
Štai kaip jis pats po kurio laiko apibūdino vieną svarbiausių sprendimų savo karjeroje: „Tai buvo pasąmoninis, vidinis jausmas. Atrodė, kad taip tiesiog bus geriausia“, – teigė Lutzas. Ir jis ne vienintelis. Daugybė verslo lyderių remiasi tokiais „argumentais“.
Dažnai jų priimtiems sprendimams įtakos nedaro nei analizės, nei skaičiai, nei racionalumas. Jie kalba kažką apie „intuiciją“, „vidinį balsą“, „sprendimą iš patirties“ ir panašiai, tačiau tiksliai apibūdinti savo sprendimų nepajėgia. Tai viskas, ką iki šiol turėjome.
Suintriguotas, nusprendžiau išsiaiškinti, kaip žmonės priima sprendimus. Nors žmogaus smegenys yra labai paslaptingos ir apie jas niekuomet nebus viskas išsiaiškinta, mano tyrimas atskleidė keletą įdomių idėjų. Jeigu reikėtų jas nusakyti vienu sakiniu, pasakyčiau taip: mūsų emocijos ir jausmai yra ne svarbi sprendimų priėmimo dalis, bet pati svarbiausia, esminė, lemiama.
Tad, kas yra toji intuicija ir kaip ji veikia? Kada ji būna teisi, o kada klysta? Atsakymai į šiuos klausimus gali jus nustebinti ir pakeisti suvokimą apie tai, kaip priimami sprendimai. Tačiau prieš atsakydami į juos, turime panagrinėti ir dar vieną klausimą – kodėl intuicija yra svarbiausia priimant sprendimus?
Kodėl intuicija yra svarbi?
Daugybė vadybos studijų ir tyrimų patvirtino, kad bendrovių vadovai dažnai pasikliauja savo intuicija spręsdami sudėtingas problemas, kai loginiai metodai (pvz., kainos-naudos analizės) tiesiog nepadeda.
Iš tiesų, kuo aukštesnę poziciją bendrovėje užima darbuotojas, tuo jam labiau tenka pasikliauti intuicija ir nuojauta. Kitaip tariant, intuicija yra skirtumas tarp patyrusių verslo grandų ir nesubrendusių berniukų.
Buvęs „Johnson & Johnson“ vadovas Ralfas S. Larsenas paaiškina skirtumą: „Labai dažnai vidurinės grandies vadovai atlieka puikų darbą, kur reikia dirbti su kiekybiškai išreiškiamais skaičiais. Tačiau pasiekę aukščiausiąją vadybos pakopą, kur problemos daug sudėtingesnės ir dviprasmiškesnės, su šiomis užduotimis jie nesusidoroja dėl nepakankamai išlavintos intuicijos.“
Dar labiau situaciją apsunkina tai, kad šiandieninis verslas yra labai dinamiškas: technologinis procesas, verslo modelių keitimasis, pakaitalų atsiradimas iš niekur. „Dažnai nėra laiko analizuoti kiekvieną aspektą ir galimas alternatyvas“, – teigia Larsenas.
Buvęs „Wisconsin Energy Corporation“ vadovas Ričardas Abdoo sutinka. „Kai persikėlėme į laisvąją rinką, nebeturėjome dviejų mėnesių sprendimams priimti. Dažnai sprendimui paskelbti turėdavome dvi dienas, o kartais ir dvi valandas“, – prisimena jis.
Žinoma, sprendimai iš intuicijos labiau tinka kai kurioms funkcijoms (korporacinė strategija, planavimas, rinkodara, viešieji ryšiai, žmogiškieji ištekliai, tyrimai ir plėtra), nei kitoms (gamyba, procesų valdymas, finansų valdymas). Tačiau jeigu esate organizacijos viršuje, jums neišvengiamai reikia gerai išlavintos nuojautos.
Buvęs J&J vadovas Ralfas S. Larsenas paaiškina kodėl: „Kai kas nors pasiūlo man įsigyti kokią bendrovę, skaičiai visuomet atrodo puikūs: spartus augimas, didelė investicinė grąža ir pan. Tačiau didelį atlyginimą aš gaunu už intuiciją, kuri pašnibžda man, ar sandoris atsipirks. Tiesiog nujaučiu, kuris pasiūlymas yra vertingas, o kuris ne.“
Vienuolika metų vadovavęs „Johnson & Johnson“, Larsenas teigia, kad patirtis išmokė jį klausytis intuicijos. „Jos ignoravimas yra tramplinas į blogus sprendimus“, – teigia jis. Ričardas Abdoo pritaria: „Nors tenka suvartoti daugiau vaistų nuo streso, tačiau privalote išmokti klausytis intuicijos. Kitu atveju vienas neteisingas sprendimas padarys milijoninę žalą.“
Daugybė vadovų, kaip Lutzas, Larsenas ir Abdoo, savo milijardų vertės kompanijas sukūrė remdamiesi intuicija. Tačiau kaip jie tai padaro? Kaip ji veikia? Žvilgsnis į žmogaus biologiją gali suteikti keletą vertingų įžvalgų.
Kas yra intuicija ir kaip ji veikia?
Įsivaizduokite, kad jūs vaikštinėjate miške ir staiga prieš akis išnyra barškuolė gyvatė. Kas įvyksta dar prieš jums sąmoningai suvokus galimą pavojų? Mokslininkai sako, kad informacija apie gyvatę greitai persiduoda nuo akių iki smegenų, jei tiksliau – iki migdolo.
Tuomet migdolas pradeda siųsti instrukciją kūnui padidinti širdies ritmą ir kraujo spaudimą. Tuo metu, vizualinė smegenų žievė patvirtina, kad priešais jumis esantis objektas yra barškuolė gyvatė. Žinoma, baimė yra primityvi emocija, o intuicija, pasakanti bendrovės vadovui pasirašyti įsigijimo sandorį ar ne, paaukštinti viceprezidentą ar ne, yra daug subtilesnė ir sudėtingesnė. Tačiau yra du svarbūs aspektai.
Visų pirma, jūsų protas nepaliaujamai apdoroja informaciją ir jūs to sąmoningai negalite suvokti. Turiu omenyje, ne tik tuomet kai miegate ir sapnuojate, bet kai esate žvalus ir, neva, sąmoningas. Šis reiškinys paaiškina „aha“ momentą, kurį patiriame mokydamiesi ir suprasdami tai, ką jau kažkur giliai žinojote, tik nebuvote apibūdinęs žodžiais (šio straipsnio tikslas ir yra sukelti tą „aha“ momentą).
Makgilo universiteto vadybos profesorius ir ilgalaikis intuityvaus sprendimų priėmimo šalininkas Henris Mintzbergas teigia, jog apsireiškimo jausmas įvyksta, kai sąmoningas protas supranta kažką, ką pasąmoningas protas jau žinojo anksčiau.
Kad išskirtų šiuos du skirtingus protus, Mintzbergas ir kiti mokslininkai pritaikė „kairiojo smegenų pusrutulio“, atsakingo už sąmoningumą, racionalumą bei logiką ir „dešiniojo smegenų pusrutulio“, atsakingo už pasąmonę, intuityvumą bei emocijas, sąvokas.
Daugybė vadovų išmoko panaudoti dešiniojo smegenų pusrutulio galimybes bėgiodami, svajodami, klausydamiesi muzikos ar atlikdami kitas raminančias technikas. „Didžiąją dalį idėjų sugeneruoju ryte maudydamasis labai karštoje vonioje“, – teigia Bobas Pittmanas, buvęs „American Online“ prezidentas.
Taip pat įdomių minčių suteikia buvimas įvairiose situacijose. Kai jis buvo paskirtas „Six Flags Entertainment“ vadovu, jis trumpam darbavosi atrakcionų parko prižiūrėtoju. Tuo metu ir suprato, kodėl kompanijai taip sunku išlaikyti klientus.
Priežastis ta, jog prižiūrėtojai didžiąją dalį laiko skirdavo parko sutvarkymui. „Mes pasakėme, kad jų pagrindinis darbas yra užtikrinti, kad žmonės, atėję į „Six Flags“ praleis pačią geriausią dieną savo gyvenime. Ir, beje, kas galėtų klientams mėgautis diena? Nešvarus parkas, kurį reikėtų sutvarkyti“, – teigia jis.
Antra, smegenys yra susietos su kitomis kūno dalimis dėka nervų sistemos, o taip pat ir cheminiais signalais (hormonais, neuromediatoriais, moduliatoriais). Kai kurie mokslininkai teigia, jog „protas“ yra tarpinė funkcija tarp smegenų ir kūno.
Būtent ši prielaida paaiškina, kodėl intuityvus jausmas dažnai pasireiškia fizinėmis reakcijomis. Kai buvęs „Walt Disney Company“ vadovas Maiklas Eisneris išgirsdavo gerą idėją, jo kūnas reaguodavo labai keistai – kartais jis pajusdavo keistą jausmą skrandyje, kartais gerklėje, o kartais pašiurpdavo visa oda. „Jausmas yra toks, tarytum, stebėtum meno šedevrą pirmą kartą“, – teigė jis.
Tačiau iš kur Eisnerio pasąmoningas protas tiksliai žinojo, jog ABC kanalo laida „Kas nori tapti milijonieriumi“ taps tokia populiari? Kitaip tariant, kodėl kai kurių žmonių smegenys yra tokios protingos?
Kodėl svarbu būti emocingu ir jausmingu?
Ijovos medicinos universiteto neurologas Antonio Damasio tyrinėja žmones, turinčius smegenų sutrikimus priekinėje smegenų žievėje, kuri atsakinga už emocijas, tarkim, gailestį kitam žmogui (ne tokios primityvios emocijos kaip baimė).
Tokie pacientai atgauna normalų daugelio savybių funkcionavimą – puikūs lingvistiniai ir motoriniai įgūdžiai, dėmesys, atmintis, intelektas – tačiau jie negali jausti tam tikrų emocijų. Jei jiems parodytumėte sužeistų žmonių nuotraukas, jie nejaustų nieko.
Savo tyrimo metu, Damasio pastebėjo kažką labai keisto – šie pacientai turėjo sunkumų priimant absurdiškai paprastus ir visai nereikšmingus sprendimus.
Jis prisimena incidentą, kai pasiteiravo paciento, kurią dieną jam labiau tinka sekantis judviejų susitikimas. Pacientas pagriebė savo dienotvarkę ir ilgai svarstė kuri iš dviejų dienų jam labiau tinka, susirašęs abiejų variantų pliusus ir minusus, pagal įvairius kriterijus: tos dienos orų prognozes, vėjo kryptį ir t.t. Tik po pusvalandžio trukusios racionalios ir logiškos analizės, Damasio pats parinko būsimą datą pacientui.
Norėdamas paaiškinti šį fenomeną, Damasio teigia, kad sprendimus žmonės priima visai ne šaltu analitiniu būdu, kaip buvo manyta iki šiol. Mūsų emocijos ir jausmai vaidina svarbią rolę atrenkant įvairias alternatyvas, nors sąmoningas protas ir neidentifikuoja šio atrinkimo proceso.
Mūsų intuicija „praskina“ kelią iki kelių geriausių alternatyvų, ir tik tuomet sąmoningas protas atlieka savo funkciją – pasirenka geresnę alternatyvą. Taigi, tiek emocijų perteklius (pvz., pyktis), tiek ir jų trūkumas gali tapti tramplinu į klaidingų sprendimų priėmimą.
Kai savo interviu metu kalbinau Maiklą Eisnerį, šis negalėjo tiksliai apibūdinti sprendimų priėmimą iš intuicijos. Tačiau kai užsiminiau apie galimą emocijų įtaką, jo atsakymas buvo greitas ir kategoriškas: „Subalansuotos emocijos yra svarbiausias veiksnys priimant intuityvius sprendimus.“
Norėdamas paaiškinti išsamiau, Eisneris prisiminė siurrealisto tapytojo Marko Chagalo piešinį, kuriame pavaizduotas arklys ir žmogus. Pirmasis simbolizuoja mūsų emocijas ir instinktus, o antrasis mūsų racionalumą ir gebėjimą analizuoti.
„Kai Chagalas nutapė mažo arklio ir didelio žmogaus portretą, arklys buvo per mažas ir negalėjo pakelti žmogaus. Kai buvo nutapytas milžiniškas arklys ir mažas žmogus, gyvulys galėjo lengvai numesti žmogų nuo savo nugaros. Bet kai Chagalas nupiešė panašaus dydžio arklį ir žmogų – t.y. kai emocijos ir racionalumas tapo subalansuoti – gimė balansas“, – filosofiškai dėsto Eisneris.
Kodėl patirtis gerina intuiciją?
Nobelio premijos laureatas Herbertas A. Simonas jau keletą dešimtmečių tyrinėja tai, kaip žmonės priima sprendimus ir priėjo išvadą, kad patirtis leidžia žmonėms išsaugoti didžiulį kiekį informacijos, kurią vėliau galima lengvai pritaikyti.
Tarkim, šachmatų žaidime meistrai atpažįsta ~50 tūkst. įvairių figūrų išsidėstymo kombinacijų. Tokia informacija yra labai svarbi siekiant nustatyti galimus konkurento puolimo ir gynybos manevrus. „Ekspertai mato galimas variacijas iš patirties“, – teigia Simonas.
Buvęs AOL vadovas Bobas Pittmanas negali nesutikti. „Žiūrėjimas į rinkos duomenis yra, tarytum, žiūrėjimas į sudėtingą paveikslą. Privalote mokėti suprasti, kas tai per paveikslas. Ką jis sako? Tai nėra vien tik informacija, lentelės ir diagramos. Jose slypi žinutė“, – teigia jis.
Štai kodėl Bobas Pittmanas reguliariai apkrauna save kiek tik įmanoma daugiau duomenų. „Vos tik gaunu dar vieną statistikos dozę, imu suvokti paveikslą dar geriau, ir kuo labiau imu jį suvokti, tuo aiškesnis darosi atsakymas. Galiausiai, vieną dieną, pilnas paveikslas nušvinta man prieš akis“, – dėsto Bobas Pittmanas.
Per savo karjerą Bobas Pittmanas prisimena daugybę atvejų, kada netikėtai prieš akis atsivėrė rinkos vaizdas. Tapęs AOL generaliniu direktoriumi, jis suprato, kad vartotojų prenumeratomis (angl. consumer subscription) paremtas verslo modelis yra atgyvena.
Didesni pinigai, anot Bobo, buvo reklamos ir elektroninės komercijos versle. „Dauguma žmonių manė, kad reklamą tegali generuoti žiniasklaidos kompanijos. Mano supratimu, reklama yra ryšių su vartotojais nuoma tretiesiems asmenims už pinigus“, – teigia jis.
Vos per kelerius metus AOL ėmė gauti milijardus dolerių pajamų iš reklamos verslo. Kaip Pittmanui pavyko? Tikriausiai jis buvo paveiktas ankstyvosios patirties „Six Flags Entertainment“, kur didžiąją dalį pajamų sugeneruoja ne bilietų į atrakcionus pardavimai, o reklama bei gėrimai.
Anot Herberto Simono, kai naudojamės intuicija, mes remiamės taisyklėmis ir šablonais, kurių negalime aiškiai apibūdinti. „Visą laiką mes padarome išvadas savo suvokimo sistemoje. Galbūt žinome, jog būtent suvokimo sistema pakužda išvadas, bet negalime pajausti žingsnių, kuriais artėjame išvadų link“, – teigia Simonas. Jis sako, kad intuicija yra tie žingsneliai, kurių negalime suprasti.
250 g sausainių,
10 šaukštų sviesto,
3 šaukštelių želatinos,
3 citrinų sulčių,
1 stiklinės cukraus,
2 stiklinių riebios grietinės,
225 g sūrio „Mascarpone“,
250 g varškės sūrio,
vanilinio cukraus,
vaisių ir cukraus pudros papuošimui.
1. Sutrupinkite sausainius. Sviestą ištirpinkite ir sumaišykite su sausainių trupiniais. Mišinį sudėkite į torto formą.
2. Želatiną išbrinkinkite citrinų sultyse, įpylę 1 šaukštelį vandens. Pakaitinkite vandens vonelėje, kol želatina ištirps.
3. Išplakite grietinėlę, pamažu įmaišykite varškės sūrį, „Mascarpone“ sūrį, vanilinį cukrų, cukrų, želatiną.
4. Sūrio masę užpilkite ant sausainių. Padėkite į šaldytuvą porai valandų (galima laikyti per naktį). Papuoškite uogomis ir pabarstykite cukraus pudra.
1. Pasidalinkite su partneriu savo lūkesčiais.
Kiekvienas žmogus sąmoningai ar nesąmoningai puoselėja įvairiausias viltis, susijusias su santuoka, apie kurias partneris dažniausiai nė nenumano. „Išvengsite nusivylimų, nuoskaudų ir nesutarimų, jei atvirai išsakysite partneriui, ko tikitės iš jo ir santuokos. Taip pat jums būtina sužinoti, kokie jūsų partnerio lūkesčiai“, - pataria santykių specialistė Patty Howell.
2. Apie savo norus ir troškimus visada kalbėkite ramiai ir užtikrintai.
Sutuoktinis nemoka skaityti jūsų minčių ir jam tikrai nepavyks atspėti, ko norite tik iš užuominų. Įvairios apklausos parodė, kad dauguma sutuoktinių bijo su antrąja puse kalbėtis apie savo jausmus ir norus. Išmokite kalbėtis su partneriu, visada ramiai ir užtikrintai dėstykite mintis. Jei nekalbėsite apie savo poreikius, jausitės neįvertinti partnerio, kuris tikriausiai apie jūsų norus nė nenumano.
3. Mokykitės išklausyti ir suprasti.
Stenkitės sukurti tinkamą situaciją ir nuotaiką, kad partneriui būtų lengviau išsakyti savo mintis ir apibūdinti jausmus. Stenkitės nepertraukinėti, nekomentuoti ir nereaguoti emocingai ar neigiamai. Net jei nesutinkate su partnerio nuomone, pirmiausia pasakykite, kad jį suprantate, o tik tada argumentuotai išsakykite savo nuomonę.
4. Būkite partneriui ne tik mylimasis, bet ir geriausias draugas.
Kalifornijos mokslininkų tyrimas parodė, kad gerai sutariantys partneriai, kurie savo antrąsias puses įvardijo geriausiais draugais, džiaugėsi sėkmingomis santuokomis. Stenkitės apie savo gyvenimo partnerį galvoti ne tik kaip apie mylimąjį, bet ir geriausią draugą.
5. Vieną kartą ir visiems laikams išspręskite buities klausimus.
Dėl tokių smulkmenų kaip skalbimas, indų plovimas ar siurbimas, namai kartais virsta mūšio lauku, o poros - didžiausiais priešais. Susitarkite su partneriu, kaip spręsite buities klausimus ir būkite geranoriški: kai jūsų partneris neturi laiko, padėkite jam ir jis visada padės jums.
6. Tapkite geriausia komanda finansiniais klausimais.
Jaunas šeimas užgriūna finansiniai rūpesčiai ir klausimas, kaip partneriai elgsis su uždirbamais pinigais. Patogiausias ir lengviausias būdas valdyti šeimos pinigus - leisti juos bendru sutarimu. Tyrimai rodo, kad finansiniai klausimai dažnai tampa skyrybų priežastimi. Prisiminkite, kad bendradarbiavimas ir sutarimas padės jums pasiekti finansinių tikslų ir įgyvendinti svajones, kurių pasiekti po vieną būtų neįmanoma.
Saulės spinduliai ir gaivus oras pažvalina ir kūną, ir sielą – būtent to labiausiai reikia tiems, kuriems sunku išsibudinti ryte ir energingai pradėti dieną.
Jei tik turite galimybę, išneškite kėdes ir staliuką į balkoną ar terasą ir įpraskite pusryčiauti lauke.
Žmonės, kuriems sunku keltis rytais, neturėtu miegoti visiškai užtemdytame kambaryje, nes miegamojo tamsa sutrikdo jų natūralų miego ir būdravimo ritmą.
Taigi, ruošiamės vasarai. Tikriausiai, nereikia priminti, kad esu trijų vaikų mama, tagi pirmiausia tenka pasirūpinti vaikais.
1. Peržiūrėkite rūbus.
Nors ir sakoma, kad vaikai sparčiausiai auga vasarą, kai daug vitaminų ir saulės, bet ir per žiemą būna gerokai praaugę savo rūbus. Gegužė puikus laikas patikrinti vaikų garderobą, atrinkti nebenešiojamus, išaugtus darbužius ir papildyti spintą naujų komplektu, marškinėliais ar suknele.
2. Pamąstykite, kur vaikai praleis vasarą.
Kaip besisuktume, vasarą darželiai ir mokyklos atostogauja. dauguma nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pabaigos. Mums patiems atostogų tiek niekas neduoda, taigi tenka pasukti galvą apie vaikų užimtumą ir priežiūrą, kol esate darbe. Yra keli būdai – dienos stovyklos, močiutė kaime, auklė ar panelė kaimynė, kuri nori per vasarą užsidirbti pinigų. Viskas priklauso nuo šeimos finansinių galimybių ir įsitikinimų. Aš, pavyzdžiui, žinau, kad vasarą be pagalbos tikrai neišsiverčiu, nes vienų vaikų nepaliksi, net ir septynmetės vyresnėlės, kuri šiaip gana savarankiška.
3. Pasirūpinkite įvairiomis priemonėmis vaikų užimtumui ir kūrybai.
Jeigu vis tik nusprendėte, kad vaikai bus namie su Jumis pačiais ar aukle pasirūpinkite priemonėmis jiems užimti. Juk vis tiek kiaurą dieną nesėdės kieme, smėlio dėžėj (beje, ja irgi reikia pasirūpinti – pakeisti smėlį, sutvarkyti dangtį). Reikia pasirūpinti tvarkingais riedučiais, dviračiais, sūpuoklėmis ir kitokiomis priemonėmis aktyviam poilsiui, bei stalo žaidimais, pieštukais, popieriumi, knygomis – lietingoms dienoms ir ramiam poilsiui. Sakysite, kad mumis pačiais niekas nesirūpino ir patys susigalvodavome, ką veikti vasarą? Bet, mes atsakingi už savus vaikus ir auginame juos taip, kaip mums atrodo teisingiausia. man atrodo, kad žymiai geriau pasirūpinti saugiomis pramogomis, negu sukti galvą, nuo kokio skardžio ritinėjasi mano vaikai, kai dirbu.
4. Įtraukite bendras išvykas su vaikais į savo darbotvarkę.
Net jei esate labai užimti, kad „tiesiog nėra nei minutės“, raskite savo vaikams laiko vasarą. Nuvažiuokite į kokią nors įdomią vietą Lietuvoje ir „išnagrinėkite“ ją visą – išsiaiškinkite istoriją, įkūrimo aplinkybes, apžiūrėkite gražiausias vietas. Užtruksite tik vieną dieną, bet vaikams įspūdžių užteks savaitei. Pasidomėti savo krašto istorija pravers ir Jums patiems, nes labai daug įdomių dalykų nežinome apie savo tėviškę.
5. Susiplanuokite pirkinius rugsėjui.
Kad ir kaip tai skambėtų neįdomiai, gegužė pats laikas susiplanuoti pirkinius rugsėjui. Būtent dabar, matysite, ko trūksta – vaikai perrenka pieštukus, flomasterius, spalvotą popierių ir klijus. Jeigu susiplanuosite šiuos pirkinius, rugpjūtis bus žymiai lengvesnis ir nereiks nervintis, kad išleidžiate krūvą neplanuotų pinigų. Būtent vasarą, kol dar neprasidėjo „mokyklinės mugės“, galite tas pačias priemones įsigyti pigiau ir geresnės kokybės, o niekas juk netrukdo padėti dėžutės pieštukų į lentyną. Jeigu turite mokyklinukus, reiktų pasidomėti ir pratybų sąsiuviniais bei kitomis priemonėmis – kuprine, sportine apranga – kurios sudaro tikrai nemažą mokinio krepšelio dalį.
1. Auginkite prieskonius ant palangės
Mažiau pirktume ir mažiau išmestume įvairių pakuočių, jei prieskonines žoleles augintume ant palangės. Visi žinome kaip paprasta užsiauginti svogūną - tereikia pamerkti į vandenį - ir galėsite mėgautis šviežiais svogūno laiškas kiekvieną dieną.
2. Neišpilkite sugižusio pieno
Prisiminkite, kaip močiutės kepdavo jums blynus iš sugižusio pieno arba paieškokite pyragų receptų. Iš sugižusios pieno namie taip pat lengvai galite pasiruošti varškės sūrio.
3. Panaudokite kavos tirščius
Kavos tirščiai atbaido skruzdes, naikina kvapus, skatina kambarinių augalų augimą. Juos taip pat galima naudoti veido kaukėms arba kaip priemonę nuo celiulito.
4. Neišmeskite citrinų ir apelsinų žievelių
Citrinos ir apelsino žievelės atbaido vabzdžius ir padeda naikinti nemalonius kvapus. Džiovintos žievelės taip pat puikus prieskonis kepiniams ir priedas į arbatą.
5. Gaminkite su pernokusiais ar apgedusiais vaisiais
Patamsėję bananai, apipuvę obuoliai ir suminkštėjusios uogos neturi atsidurti šiukšlių dėžėje. Jie puikiai tiks gaminimui - uogienėms, sirupams, įdarams ir pan.
6. Sudžiūvusią duoną galima prikelti naujam „gyvenimui“
Sudžiūvusią duoną palaikykite kelias minutes karštoje orkaitėje arba 10 sekundžių mikrobangų krosnelėje ir ji vėl tiks vartojimui.
7. Gaminkite naudodami maisto likučius
Viena italų virtuvės paslapčių - likučių panaudojimas. Sena duona gali tapti puikiu trintos sriubos ingredientu, o vištienos likučiai - paskaninti makaronus. Neišmeskite maisto likučių, o panaudokite juos naujiems patiekalams.
8. Išsigazavęs limonadas gali virsti gardžiu skanėstu
Išsigazavęs limonadas praranda puikų skonį, bet iš jo paprastai galima paruošti skanėstų. Supilstykite limonadą į šaldytų ledukų formeles ir įsmeikite po dantų krapštuką. Gausite kąsnelio dydžio vaisinius ledus.
9. Neišmeskite senų ryžių
Jei spintelėje radote užsilikusių senų nevirtų ryžių, neišmeskite. Jie gali padėti netyčia įmetus mobilųjį telefoną ar kitą elektroninį įrenginį į vandenį. Ryžiai puikiai ištraukia vandenį, tereikia sausuose ryžiuose įrenginį palaikyti ne mažiau 24 valandų.
10. Organines atliekas meskite ne į šiukšlių dėžę, o - į kompostą
Organinių šiukšlių kompostas leis jums patręšti sodą ir atsisakyti nenatūralių trąšų.
Senelis – dvaro arklininkas, senelė – skalbėja
Borisas Moisejevas gimė 1954 metų kovo 4-ąją Baltarusijos miesto Mozyr kalėjime. „Aš esu paprastas, liūdnas, sąžiningas, lengvai sužeidžiamas vaikinas, kilęs iš gausios Moisejevų giminės. Tai Dievo nuskriausta, tačiau labai kultūringa žydų šeimyna. Visa mano šeima gimė ir išaugo mažame Mogiliovo miestelyje ir darė tai, ką Dievas liepė – gimdė daug vaikų.
Mano protėviai nebuvo grafai, hercogai ar dvarininkai, ir nė į vieną titulą aš nepretenduoju. Bet mane labai liūdina, kad mano giminės iki gyvenimo pabaigos gyveno skausmingą, žeminantį mažo miestelio žydų gyvenimą. Mano senelis buvo dvaro arklininkas, mano senelė – dvaro skalbėja,“– viename interviu Rusijos žiniasklaidai prisipažįsta karališką gyvenimą po daugelio metų susikūręs jų palikuonis B. Moisejevas.
1915 metais gimusi jo motina buvo paprasta darbininkė, dirbusi avalynės fabrikėlyje. Ji pragyveno ilgai ir prisiminė visokius laikus. Ji svajojo, kad jos Bora taptų aktoriumi, nes pati to sau negalėjo leisti. Ji negalėjo nueiti net į miestelio klubą, nes negalėjo nusipirkti batų. Boria buvo jos numylėtinis. Jos mirties dieną 1989 metais, ji – bekojė, vieniša, niekam nereikalinga moteriškė, klajodama šaukė: „Kur mano Boria?“
Merga siu kiaušiais
Štai dar viena jo motinos frazė, Borią griebianti už širdies ir verčianti eiti į priekį: „Mergos, pažiūrėkite, – rėkė ji jau būdama kalėjime, – aš pagimdžiau genijų. Mergą su kiaušiais“. Šią frazę, šį siūlelį sūnus saugo kaip atminimą motinos, pasauliui dovanojusios tris sąžiningus vaikus. Vienas gyvena Izraelyje, kitas – Lietuvoje, trečias – jis, nuolankus Rusijos tarnas Boria.
B. Moisejevas turi du brolius – Anatolijų ir Marksą. Markso vardą vienam iš sūnų jo motina davė todėl, kad buvo atsidavusi partijai, kuri vėliau, 1953 metais, ją sunaikino ir pasodino į kalėjimą. Viename partijos suvažiavime ji sušuko: „Man nusispjaut į šitą partiją, į šitą imperatorių“. Bet to ji buvo aistringa moteris, ir dėl to nusidėjo su kalėjimo prižiūrėtoju. Kalėjime ji išbuvo beveik du metus. Kai Boria gimė, jos pagailėjo ir išleido. „Aš neturiu tėvo, aš neturiu tėvavardžio. Žmonės šaukia mane kaip nori“,– atvirumo akimirką liūdnai konstatuoja estrados žvaigždė.
Po karo Moisejevų šeima gyveno Stalino laikų „komunalkoje“, statytoje vokiečių belaisvių. Ten gyveno dar dvi dešimtys šeimų. Motina mylėjo savo vėlyvą vaiką, augino kaip mergaitę ir niekada nebausdavo. Nepaisant to, Boria augo labai jautrus. Bet kokia neteisybę jis priimdavo taip tragiškai, kad daugelį tai gąsdino. Sykį, kai jį, šešiametį, motina už vieną nusižengimą nubaudė, jis susirgo karštine, o pasveikęs nusprendė nusižudyti. Nuo šio žingsnio jį išgelbėjo Robetino Loretti, kurio dainą jis netikėtai išgirdo. Pasak Borios, šis dieviškas balsas jį taip įkvėpė, kad jis nutarė tapti artistu.
Kitą kartą Boria bandė žudytis būdamas ketvirtokas, kai dėl blogo mokymosi ir elgesio mokytojai jį nusprendė palikti toje pačioje klasėje. Tai sužinojęs jis patraukė prie upelio ir šoko į šaltą vandenį. Plaukti nemokėti, pradėjo skęsti. Iš šaltų mirties nagų jį išgelbėjo šalia buvę žmonės. Kitą dieną apie šitą jo poelgį sužinoję mokytojai jautrų vaiką nusprendė palikti ramybėje ir perkėlė į penktą klasę.
Pirmoji meilė – latvis Ivarsas
Baigęs aštuonias klases B. Moisejevas nusprendė siekti aktoriaus karjeros ir įstojo į Minsko choreografijos mokyklą, kurioje, deja, nepasižymėjo puikiu elgesiu, nevengė vyno ir buvo tikras dvejetukininkas. Chemijos ir fizikos nesimokė niekada, užtat puikiai išmanė specialybę, gerai šoko.
1974 metais, baigęs choreografijos mokyklą ir tapęs baleto šokėju, buvo paskirtas į Charkovo operos ir baleto teatrą. Būtent ten įsimylėjo savo kolegą šokėja. „Aš be proto įsimylėjau latvį Ivarsą – romantiką didžiulėmis, gražiomis akimis. Aš prisimenu mūsų seksą. Jis buvo ne fizinis, o greičiau dvasinis. Tai buvo apnuoginimas ne kūno, o sielos. Mano meilė privertė mane palikti Charkovą, ir aš išvažiavau į Pabaltijį, kad galėčiau gyventi ir dirbti netoli jo. Jis buvo pirmas mano mylėtas vyras,“ – po daugelio metų prisipažins B. Moisejevas.
Kaip bebūtų keista, Kaune jis sutiko moterį, kuri 1976 metais pagimdė judviejų sūnų Amadėjų. „Tuo metu Lietuvoje jau buvau žvaigždė. Du kartus per savaitę vedžiau televizijos laidą ir kiekvieną savaitę parengdavau naują programą. Bet vis tiek, kai po kelių metų atvažiavau į Maskvą, komunistai manęs nepriėmė. Homoseksualus – vienas, žydas – du. Šitas šleifas mane lydėjo visur, nors niekas su jokiu vyru manęs nebuvo matęs. Beje, iš tiesų tada buvau įsimylėjęs kitą savo kolegą šokėją. Dabar jis gyvena mažame Baltarusijos kaimelyje. Norėdami palaikyti vienas kitą už rankos mes tada turėjome slapstytis. Dėlto buvo labai liūdna, “ – lieja širdį artistas.
Turėjo šokti nuogas
Prisimena, kaip 70-ųjų pabaigoje po visokių koncertų būtinai vykdavo baliukai, priėmimai, kuriuose visada atsirasdavo koks nors didelis „viršininkas“, būtinai norėjęs pasėdėti šalia Borios. „Tie komunistai ir komjaunuoliai vesdavosi šokėjus į pirteles, užsidarydavo dviese ir prievartaudavo. Kažkodėl juos tai „vežė“... O mes, jauni vaikinukai, tarp kurių buvo ir „normalūs“, turėjome žaisti jų žaidimus. Mus versdavo tai daryti, mums gąsdindavo. “
Kiekvienoje komjaunuoliškoje vakaruškose atsirasdavo „teroristas“ – gražių jaunų berniukų mylėtojas. Tai niekam nebuvo paslaptis, tai visi žinojo. „Prisimenu priėmimą „Orlionok“ salėje, ten dabar „Russkaja troika“. Jie man šaukė: „Nagi, Borka, pašok nuogas.“ Ir aš , norėdamas išvažiuoti į gastroles į Kamčiatką ar į Tunisą, nusirengdavau. Todėl, kad norėjau gyventi, kurti, norėjau, kad mano meną matytų daugelis,“ – karčią artisto dalią prisimena B. Moisejevas.
1996 B. Moisejevas sukuria savo pirmąją programą „Puolęs angelas“. Jos premjera įvyko „Rossija“ koncertų salėje. Visi trys koncertai praėjo su anšlagu. Netrukus pasirodo pirmas B. Moisejevo dainų albumas „Nuodėmingas vaikas“.
Kitų metų pavasarį B. Moisejevas pristato savo naują šou „Po penkerių metų“. Štai kaip jį aprašo laikraštis „Vakaro klubas“. „Mažylio Borios, besivadinančio dar ir moterišku vardu Berta, koncertas – tai miuziklas, kuriame jis šoka su savo baletu, dainuoja, bėgioja po sceną kaip vabalas su sparneliais laidydamas publikai replikas: „Stiptizo nebus – jūs gi neužsakėte“, „Kam aš jums reikalingas? Eikite namo! Jūs turite mylimus vyrus ir žmonas ir televizorių! Kam aš jums?“
Šventa vieta tuščia nebūna
1997-ųjų pabaigoje laikraštis „Maskvos žinios“ savo skaitytojams pranešė, kad dainininkas nutraukė keturis metus trukusį romaną su jaunu uzbeku Alfredu, su kuriuo susipažino šaltą žiemos vakarą viename naktiniame Maskvos klube. Alfredas ką tik buvo metęs savo berniuką-manekeną, uždarbiavusį grupės „Boni М“ pasirodymuose.
Boria tą vakarą nuobodžiavo prie stalelio nekreipdamas į nieką dėmesio. Staiga pajuto prie baro stovėjusio vaikino kiaurai veriantį žvilgsnį, o po minutės išgirdo: „Ko verki, mažyli?“ Lemtinai sutapus aplinkybėms B. Moisejevas taip pat buvo ką tik išsiskyręs su savo draugu ir išgyveno depresiją. Abu suprato, kad jų susitikimas – likimo dovana.
Apskritai šį laikotarpį šokėjas prisimena kaip patį reikšmingiausią ir intensyviausią pilnoje skandalų ir nesusipratimų savo biografijoje. Netrukus meilė Alfredui baigėsi, bet, kaip sakoma, šventa vieta tuščia nebūna... Netrukus B. Moisejevas savo ranką ir širdį pasiūlė kitam gražuoliukui, kuris ilgam įsitvirtino jo širdyje.
Turtingam vyrui pasirengęs skalbti kojines
Ne viename interviu B. Moisejevas prisipažino:„ Aš nebijau priklausyti aukštai homoseksualų klasei, nes tai nėra žema ir nėra nežemiška. Tai – normalu. Juk aš privalau kam nors priklausyti: klasei, kastai, kultūrai, savo šaliai. Aš didžiuojuosi tuo, o to patvirtinimą matėte visi – tai premija „Ovacija“ ir kiti panašūs dalykai...“
B. Moisejevas nebijo prisipažinti mylintis turtingus vyrus. Turtingus, tai nereiškia turinčius pilnas pinigines, o vidujai ir fiziškai turtingus: „Aš savo rankomis galiu išskalbti jo kojines ar kelnaites. Dar kartą pabrėžiu – turtingam vidumi, kūnu, smegenimis, ir dėl to kaifuoju. Tai – mano gyvenimas. Aš nežinau, kas aš – stiprus vyras, ar stipri moteris. Žinau viena: mane „veža“ žodis „meilė“, aš ja aklai tikiu, tai vienas iš šiame pasaulyje mane laikančių banginių.“
Reikia pridurti, kad garsųjį savo hitą „Kurčnebylė meilė“ jis paskyrė savo sūnui Amadėjui, dirbančiam kurčnebylių teatre Krokuvoje. Sykį tėvas gavo sūnaus laišką, kuriame yra tokios eilutės: „Aš laimingesnis už tave. Nes aš negirdžiu užgaulionių, sapalionių, dejonių. Užtat aš girdžiu meilės muziką“.
![[Valid RSS]](images/valid-rss.png "Validate my RSS feed")